- lepečka
- lepečkà sf. (2, 4) Krtv, lèpečka (1), lẽpečka (1) 1. kojos letena: Kur kojos lèpečka pasibaigia ir prasideda blauzda, tai narys, čiurnis Škn. Tavo lẽpečkos kaip tik lokio apžėlusios Up. Kokius kalnus verta kurmis – nė lopetos, nė šakės, nėko netura, tik nosė ir lèpečkos esančios Vgr. Ežys par visą žiemą žinda savo lẽpečką Tv. Lig pavasario ano (ežio) lepečkìkė sumažė[ja] Lkv. Tokiam niekas nerūpa, tiktai lepečkõms toms mojuo[ja] Trk. Meška … su savo lepečkoms jį … į šunių gaują smogė LC1886,15. 2. scom. M nerangus žmogus, liurbis: Tas lepečka užmynė man ant kojos Stč.
Dictionary of the Lithuanian Language.